Implementing scalable sales motions in the transition from founder-led sales to team sales | Building Conquer Sales for community learning | Founder @ CharpStrat | Hubspot Provider

Most founders hit a point where intuition stops working and “hustle” isn’t enough to scale.

That’s where Conquer Sales comes in.

I help B2B founders and early-stage teams bring structure, clarity, and confidence to their sales motion. Through GTM strategy, Revenue Playbooks, and hands-on coaching, I help founders understand who to sell to, what to say, and how to run a repeatable sales process that actually closes.

My work focuses on:

1. GTM Strategy
Defining ICP, value narrative, buying triggers, and the commercial motion that fits the product and market.

2. Revenue Playbooks
Mapping the full sales cycle: discovery, qualification, messaging, objection handling, negotiation, next steps, and repeatable workflow design.

3. Founder & Team Coaching
Helping founders and early reps sharpen their skills, improve deal flow, and navigate high-value sales conversations with confidence.

4. Community & Education
Through Conquer Sales events, workshops, and accelerator mentorship, I support founders across the Baltics in building stronger commercial foundations.

Before launching Conquer Sales, I spent 20+ years in finance, enterprise sales, private equity, and startup advisory, bridging strategy with execution and helping teams implement systems that work in the real world.

If you want a GTM motion that feels structured, strategic, and scalable, that’s what we build together at Conquer Sales.

Cedric Charpenet

Helping SME Owners Turn Chaos into Organized & Profitable Businesses | From Firefighting Owner to Strategic Owner | Business Coaching | Systems Thinking | Strategy, Sales & Teams | ICF Business Coach

I help SME business owners turn chaotic, owner-dependent businesses into organized, profitable, system-driven companies.Not through advice.Through ICF-based coaching, systems thinking, and structured business design.Most of my clients already have a working business. Revenue between €100K and €5M. A team. Customers. Responsibility.From the outside, things look “fine.”Inside, they are overloaded, firefighting daily issues, carrying too much on their shoulders, and quietly asking:“Why does everything still depend on me?”That is where our work begins.I am an ICF-certified Business Coach and Systems Business Coach® practitioner with 20+ years in leadership, strategy, and operations, including executive roles in large organizations.My approach combines:• ICF professional coaching standards• Business strategy and systems architecture• Sales and financial clarity• Leadership maturity and accountabilityWe work on four core pillars:Sales systems that create predictable revenueFinancial clarity and profit disciplineOperational structure and delegationLeadership growth from operator to ownerBut the real transformation is deeper.Owners stop being the most involved employee in their company.They gain clarity, structure, and confidence.Teams take responsibility.Profit becomes intentional, not accidental.ICF coaching is my differentiation.I do not give motivational speeches or generic advice.I ask the questions that surface blind spots.We work at identity level, decision level, and system level.Change becomes sustainable because it comes from within.Clients often say this work is one of the most important projects of their life. Not only for business results, but for how they think, lead, and live.If you are building a serious business and want:• Structure instead of chaos• Profit instead of pressure• Leadership instead of firefightingLet’s talk.I work with established business owners who are ready to grow up their company, not just grow revenue.Send me a message and let’s explore whether this is the right next step for you.

Antanas Jurevicius, ACC, EMBA

Perdegimas dažnai nėra nuovargis. Tai savęs išdavystė!?



Galime ilsėtis nors ir mėnesį. Bet jei kasdien grįžtame į gyvenimą, kuriame darome tai, kas Mums nebetinka, perdegimas sugrįš.

Nes žmogų sekina ne tik darbas. Jį sekina gyvenimas, kuriame jis nebesirenka savęs. Kuo daugiau kalbu su verslo savininkais, tuo dažniau matau tą patį. Iš išorės atrodo, kad žmogus tiesiog pavargo.
Bet viduje vyksta visai kas kita. Jis keliasi ryte be energijos. 11 valandą jau laukia pietų. Vakare norisi vyno. O dirbdamas jau svajoja apie atostogas.

Ir tada sako: „Man reikia poilsio.“
Kartais taip. Bet kartais tiesa daug nepatogesnė.

Gal poilsio reikia ne kūnui?
Gal poilsio reikia nuo gyvenimo, kuriame per ilgai einame prieš save?
Neseniai kalbėjau su vienu verslo savininku.
Jis pasakė: „Man skauda. Aš kasdien darau tai, kas man nepatinka.“

Ir aš labai gerai supratau, apie ką jis kalba. Nes tai pažįstama ir man.
Kai dirbi ne ten, kur tavo energija, ne su tuo, kas tau svarbu, ne pagal tai, kas esi, pavargsta ne tik kūnas. Pavargsta siela. Turėjau savo gyvenime tokį momentą ir padarysiu viską, kad ten daugiau niekada negrįžti :) 

Perdegimas dažnai yra ne signalas, kad reikia atostogų.
Tai signalas, kad nustojome rinktis save.
Atostogos gali atgaivinti. Bet jos neišgelbės gyvenimo, kuriame kasdien save mažiname. Tikra laisvė nėra pabėgti nuo darbo. Tikra laisvė yra nebeišdavinėti savęs.

Atrasti, kas tau iš tikro svarbu. Pripažinti, kur sau meluoji. Ir pradėti judėti ten, kur yra tavo prasmė, energija ir potencialas. Nes kitaip galima turėti poilsį kalendoriuje, bet neturėti ramybės viduje.

Kaip manote žmones labiau perdega nuo per didelio krūvio ar per ilgą gyvenimą ne savo gyvenimo?

Antanas  Jurevicius, ACC, EMBA

Mano komanda man pasakė, kad aš esu problema.
Ir žinote kas įdomiausia? Jie buvo teisūs. 

Mes komandoje turime susitarimą- „Radical Truth“. Tai reiškia, kad sakome tiesą vieni kitiems tiesiai į akis. Be užkulisių, be politinio korektiškumo, be gražinimų. Skamba brandžiai. Skamba stipriai. Bet kai ta tiesa nukreipta į tave, viskas tampa labai asmeniška.

Neseniai išgirdau du dalykus apie save. Kad aš per daug „pushinu“ komandą.
Kad spaudžiu, reikalauju, keliu kartelę taip aukštai, kad kartais užmirštu žmogų. Ir tuo pačiu, kad esu per didelis pleaser’is klientams. Kad per daug stengiuosi įtikti, per daug prisiimu, per daug noriu būti tuo, kuris viską išsprendžia.

Iš pirmo impulso norėjosi gintis. Paaiškinti. Pateisinti save „gerais ketinimais“.
Bet Radical Truth be Radical Listening neveikia!

Ir ką suprantu abi šios savybės turi tą pačią šaknį- baimę.
Baimę, kad nepakaks. Kad jei neatiduosiu 120 %, kažkas subyrės. Kad jei būsiu švelnesnis rezultatai kris. Kad jei neįtikinsiu kliento prarasime galimybę.
Tai ir apie perfekcionizmą ir apie kontrolę ir apie imposterį.

Per paskutinį mėnesį kalbėjau su keliais verslo savininkais, kurie sprendė pasitikėjimo trūkumą komandoje. Mes visi ieškome sistemų, struktūrų, KPI, procesų. Bet beveik niekas neklausia savęs: „Ar aš esu atviras tiesai apie save?“

Nes Radical Truth nėra apie drąsą kalbėti. Tai apie drąsą likti kambaryje, kai kalba apie tave.

Svarbu išgirsti. Svarbu atpažinti. Svarbu pasidalinti. Ir po kelių mėnesių sugrįžti ir paklausti: „Ar jaučiate pokytį?“

Ne dėl įvaizdžio. Ne dėl posto. O dėl realaus pasitikėjimo. Aš esu dėkingas savo komandai. Nes tylinti komanda yra pavojingesnė nei kritikuojanti.

Tylėjimas kuria atstumą. O atvirumas net jei skaudus kuria pasitikėjimą.

Dabar klausimas Tau.
Jei tavo komanda šiandien galėtų būti visiškai atvira… ar būtum pasiruošęs išgirsti, kad problema gali būti Tu?

undefined undefined

Business Coach | Helping entrepreneurs grow organized & profitable businesses

Academic Partner & Faculty Member | Ignite Global

Tribe Member | Coach

Co-Founder

Business Owner

English

Lithuanian

Didžiausia LinkedIn problema nėra gero turinio trūkumas. Didžiausia problema, kad dauguma žmonių nesirenka, kuo maitina savo galvą!?

Todėl feed’e tiek daug visko. Bet tiek mažai to, kas iš tikro lieka galvoje.
Po kelių minučių scrollinimo dažnai lieka tas pats jausmas:
matei daug, bet pasiėmei mažai.

Šį savaitgalį nusprendžiau tą pasitvarkyti sąmoningai. Perėjau Favikon reitingą ir atsirinkau žmones, kuriuos verta sekti, jei noriu daugiau kokybiško turinio apie:
verslą,
augimą,
sistemas,
pardavimus,
lyderystę,
verslumą.

Noriu pažymėti tuos, kurie pagal Favikon prie to realiai prisideda savo įžvalgomis, patirtimi ir nuosekliu turiniu. 

Favikon Top 25 Creators · Business & Startups · LinkedIn · Lithuania: 
Erikas Mališauskas
Justinas Pasys
Juozas Kaziukėnas
Laura K. Inamedinova
Rytis Lauris
Vlada Musvydaite Vilciauske
Julija (JJ) Jegorova
Dom Urniezius
Arunas Vismantas
Anthony POULLAIN
Julius Bieliauskas
Tomas Kemtys
Ilja Laurs
Marius Jovaisa
Gustavas Jankauskas
Jonas Karosas
Mykolas Karpičius
Andrius Pranckevicius 
Viktorija Trimbel
Vilma Vaitiekunaite
Roman Lobas
Arvydas Plėta
Dovilė Končak
Ignas Pranskevičius 
Laura Panovienė

Nes tikra vertė LinkedIn’e prasideda ne tada, kai scrollini daugiau. O tada, kai atsirenki geriau.

Viso TOP200 čia nekeliu, nes nenoriu šio posto paversti dar vienu ilgu spam sąrašu. Jei norite viso TOP200 PDF parašykite komentare „sąrašas“.

O Jūs ką rekomenduotumėte sekti Lietuvoje, kas kuria tikrai vertingą turinį apie verslą?

Kaip suprasti, ar tu protingas žmogus?
Prieš 10 metų aš buvau įsitikinęs, kad esu.

Mane dažnai erzindavo vadovai, partneriai, klientai, darbuotojai. Atrodė, kad jie nesupranta verslo taip gerai kaip aš. Viduje nuolat lyginausi su kolegomis. Pastebėdavau jų klaidas, silpnybes, sprendimų spragas. Mintyse dažnai sakydavau: „Aš tai daryčiau geriau.“

Ir blogiausia tai, kad aš tuo tikėjau. Tuo metu man atrodė, kad esu kritiškai mąstantis. Brandus. Matantis daugiau. 
Dabar suprantu- aš tiesiog buvau nesaugus.

Ne protingesnis. Nesaugesnis.
Man reikėjo jaustis pranašesniu. Reikėjo vidinio viršaus jausmo. Reikėjo įrodinėti sau.

Jung'as yra pasakęs: „Everything that irritates us about others can lead us to an understanding of ourselves.“ Ilgą laiką tai skambėjo kaip graži citata. Bet vieną dieną pagavau save galvojant: kodėl mane taip daug kas erzina?

Jei aplink tiek daug „nekompetentingų“, gal klausimas ne apie juos.
Pradėjau stebėti save. Ir pamačiau dalyką, kuris nepatiko: kuo labiau augo mano vidinis stabilumas, tuo mažiau man reikėjo vertinti kitus. Kuo labiau pasitikėjau savimi, tuo mažiau norėjosi įrodyti, kad kažkas kitas klysta.
Piktis, kurį laikiau stiprybe, iš tikrųjų buvo ribotumo ženklas. Ego bandymas apsiginti.

Šiandien dirbdamas su vadovais matau tą patį modelį. Kai žmogus viduje nesaugus, jis dažniau kritikuoja, dažniau kaltina, dažniau ieško trūkumų. Kai žmogus auga, jis tampa ramesnis. Ne minkštesnis. Ramesnis. Jam nebereikia būti protingiausiu kambaryje.

Ir čia yra momentas, kuris man buvo sunkiausias:
Suprasti, kad daug metų aš kovojau ne su kitų nekompetencija.
Aš kovojau su savo baime būti nepakankamu.

ICF kalba apie „coaching mindset“ - nevertinti, būti atviram, tikėti, kad žmogus prieš tave turi resursų. Anksčiau man tai atrodė kaip graži teorija.
Šiandien tai yra viena didžiausių mano stiprybių.

Gal protingas žmogus nėra tas, kuris daug žino.
Gal protingas žmogus yra tas, kuris atpažįsta savo ego ir pasirenka jo nesekti.

Ir dabar klausimas, kuris man pačiam vis dar nemalonus:
Kai tave erzina kitas žmogus ar tikrai tai apie jį?
Ar tai apie tavo neišspręstą dalį?

Ir kiek mūsų „aš žinau geriau“ iš tikrųjų yra „aš bijau būti nepakankamas“?

Padiskutuokime.

Dauguma žmonių „nuskęsta“ ne dėl idėjos silpnumo. O dėl to, kad šalia nėra nė vieno, kuris pasakytų: „Aš tavimi tikiu.“

1957 m. mokslinis eksperimentas parodė keistą dalyką - kai gyvūnui kritiniu momentu suteikiama trumpa viltis, jo ištvermė padidėja keliasdešimt kartų.

Tai apie mus. Apie verslą. Apie akimirkas, kai jau norėjai mesti.
Apie tylą aplink.
Ir apie vieną žmogų, kuris tapo tavo „60 valandų“.

Parašiau apie tai. Gal šiandien kažkam Tu būsi tas žmogus?!

Įsivaizduok. Žiurkė metama į vandens talpą. Ji plaukia, plaukia, bet po 15 minučių pasiduoda. Skęsta. Bet kai ją ištraukia… leidžia trumpam atsikvėpti

KARTAIS VIENAS ŽODIS, VIENAS ŽMOGUS, VIENAS „AŠ TAVIMI TIKIU“ – KEIČIA VISKĄ

Augimas stringa ne todėl, kad darai per mažai. O todėl, kad darai per daug!?
Daug kanalų.
Daug idėjų.
Daug „reikia būti visur“.
Ir tada dienos pabaigoje lieka vienas jausmas – chaosas.

70–80 % pajamų dažniausiai atneša vienas kanalas. Bet mes vis tiek renkamės blaškytis.

Kodėl?

Nes susiaurinti fokusą baisiau nei dirbti 12 valandų per dieną. Šiemet pasirinkau mažiau. Mažiau krypčių. Mažiau triukšmo. Daugiau gylio.
Kartais augimą stabdo ne žinių trūkumas. O nenoras paleisti.

Apie paprastumo galią ir „5 viename“ modelį straipsnyje žemiau.
Gal šiandien kaip tik metas nustoti plėstis ir pradėti gilintis?

Ar pastebėjote, kaip lengva šiandien pasimesti tarp visų galimų marketingo kanalų? Facebook, Instagram, SEO, reklama, naujienlaiškiai, rekomendacijos,

PAPRASTUMO GALIA: MAŽIAU KANALŲ – DIDESNIS AUGIMAS?

Stop! Jei į klausimą „koks tavo didžiausias iššūkis versle?“ atsakai:
„Neturiu iššūkių“ Tu jau pavėlavai!?

Ne todėl, kad esi blogas verslininkas. O todėl, kad tai dažniausiai reiškia vieną iš dviejų dalykų:
Tu nebekeli sau nepatogių klausimų. Arba keli… bet bijai pasakyti garsiai.

Ir tada ateina pavojingiausias dalykas versle: tyla.
Tyla pardavimuose. Tyla komandoje. Tyla galvoje. Tyla ir viduje, kai atrodo:
„Lyg ir viskas ok… bet kažkas ne taip.“

Per pastarąsias savaites kalbėjau su daug verslo savininkų. Ir pastebėjau vieną keistą dalyką: Kai žmogus sako „viskas gerai“, labai dažnai tai reiškia: „aš tiesiog pavargau apie tai kalbėti.“

Nes tuo metu kiti tavo industrijoje kasdien sau užduoda: „Kur man dabar skauda?“ Ir sprendžia: klientus, kryptį, procesus, delegavimą, energiją.

Ir ko tikiu, tai: Iššūkiai nėra problema. Problema yra jų nebuvimas!

Nes tik per iššūkį gimsta naujas lygis. O komfortas… kartais būna ne stabilumas, o stagnacija. 

Dabar ir mano pažeidžiamas momentas 🙂
Aš pats kartais pagaunu norą atrodyti „be iššūkių“.
Nes taip saugiau. Nes kaip gi verslo koučingo specialistas gali turėti iššūkių?
Bet kai slepiu iššūkius, jie niekur nedingsta. Jie tiesiog užauga tyloje.
Tai pasidalinsiu savo dabartiniu iššūkiu komentare kaip ir visi.

O dabar tavo eilė. Komentaruose vienu sakiniu pasidalink:

Mano didžiausias iššūkis dabar yra: __________

Aš perskaitysiu visus. Ir jei galėsiu sujungsiu su resursu, žmogumi ar idėja.

🤯 "Mes pasitikėjimą kuriame ne siūlydami pagalbą. Mes pasitikėjimą kuriame prašydami pagalbos." 

Kai pirmą kartą perskaičiau šią Simon Sinek mintį, daug mąsčiau apie tai.
Nes ji trenkė per ego. Visą gyvenimą mums kalė kitką:
būk stiprus, susitvarkyk pats, neapsunkink kitų, neparodyk silpnumo!

Ir ilgą laiką aš tuo tikėjau. Atrodė, kad kuo mažiau prašysi pagalbos, tuo daugiau žmonės tavimi pasitikės. Juk tu tas, kuris išsprendžia. Tas, kuris gali pats. Bet su laiku matau visai ką kita. Kai viską bandai panešti vienas, žmonės gali tavimi žavėtis, bet nebūtinai tavimi pasitiki.

Nes pasitikėjimas negimsta iš tobulumo. Jis gimsta iš tikrumo.
Iš momento, kai pasakai: „Man reikia pagalbos.“
Ir būtent tai daugeliui iš mūsų yra sunkiausia. Nes tame sakinyje nėra kontrolės. Nėra kaukės. Nėra „aš susitvarkau“. Ten esi tik Tu. 

Ir paradoksas tas, kad būtent tą akimirką ryšys su kitu žmogumi tampa stipresnis. Nes kai paprašai pagalbos, tu ne parodai silpnumą.
Tu parodai pasitikėjimą. Tu pasakai: aš tavimi tikiu tiek, kad galiu ateiti ne tik su savo stiprybe, bet ir su savo negebėjimu.

Ir supranti nemalonią tiesą apie save. Kiek daug ego yra manyje, jei kartais galvoju, kad turiu viską padaryti pats. Nes taip ne tik save alinu. Taip dar ir atimu iš kito žmogaus galimybę būti reikalingu. Prisidėti. Padėti. Sukurti ryšį.
O juk tiek daug žmonių nori ne tik būti naudingi. Jie nori jaustis reikalingi.

Todėl šiandien galvoju paprastai:
Jei trūksta pardavimų - gal ne naujo triuko reikia pirmiausia, o drąsos paprašyti pagalbos. 
Jei trūksta finansų-gal ne dar vienos bemiegės nakties, o pokalbio su žmogumi, kuris mato plačiau ir turi jų.
Jei liūdna- gal ne dar vieno „viskas gerai“, o žinutės žmogui, kuriuo pasitiki.
Jei dirbi po 15 valandų per dieną ir nebematai išeities gal pirmas žingsnis nėra dirbti dar daugiau. Gal pirmas žingsnis yra pasakyti:„Man reikia pagalbos.“

Pradėsiu nuo savęs.
Man reikia pagalbos su sprendimu, kuris padėtų automatiškai adaptuoti ir publikuoti mano LinkedIn turinį į kitas socialinių tinklų platformas, nes šiuo metu galiu skirti laiką tik šiai platformai. Jei žinote įrankį ar žmogų, kuris tai gali išspręsti parašykite.

Beje, nuotraukoje mano brolis. Žmogus, kuriuo visada galiu pasikliauti. Tą dieną jis labai padėjo su filmavimu. 💪📹

Ir jeigu šiandien kažkur stringate Jūs, parašykite komentaruose:
„Man reikia pagalbos su…“ Galbūt būtent čia atsiras žmogus, kurio Jums šiandien labiausiai reikia.

Bijau, kad pradėjęs komunikuoti angliškai, pirmiausia ne išaugsiu. O tapsiu mažiau reikalingas tiems, kurie mane atvedė iki čia.
Ir tada ateina labai nepatogus klausimas iš vienos LinkedIn ekspertės: „O kodėl tu nekomunikuoji angliškai? Tave gi suprastų daugiau žmonių pasaulyje.“

Išoriškai paprastas klausimas. Logiškas net.
Bet viduje jis palietė daug giliau, nei norėjau pripažinti. Nes atsakymas nebuvo apie kalbą. Ne apie gramatiką. Ne apie tai, kad nesu native speaker.
Atsakymas buvo apie baimę. Apie labai žmogišką baimę augti taip, kad kuriam laikui gali prarasti tai, kas jau tapo sava.

Ryšį. Atpažįstamumą. Savo vietos jausmą. Kai kažką kuri ilgai, natūralu prie to prisirišti. Prie žmonių, kurie tave skaito. Prie auditorijos, kuri tave supranta iš pusės sakinio. Prie jausmo, kad esi savas.

Aš noriu dirbti su verslo savininkais visame pasaulyje. Ne dėl statuso. Ne dėl to, kad „global“ skamba gražiau. O todėl, kad žinau, jog platesnė patirtis augintų mane kaip žmogų ir kaip specialistą. Ir dar svarbiau ji augintų vertę, kurią galiu duoti savo klientams.

Darbas su skirtingomis rinkomis, skirtingais verslais, skirtingu mąstymu leistų man grįžti su daugiau brandos, platesniu matymu ir dar didesne nauda savo klientams čia. Ir tiesa ta, kad aš jau esu dirbęs ne su viena užsienio grupe.

Bet jeigu esu visiškai atviras su savimi mane stabdo ne anglų kalba.
Mane stabdo baimė trumpam prarasti tai, kas šiandien veikia.
Nes kai tik pabandau komunikuoti angliškai, viskas tampa tyliau.
Mažiau reakcijų. Mažiau pažįstamo ryšio.

Ir būtent tada galvoje labai greitai užsiveda sena istorija:
nelįsk ten, kur tavęs nelaukia. neik ten, kur dar neturi savo vietos. pasilik ten, kur jau esi suprastas.

Ir tada tenka sau pripažinti vieną nemalonią tiesą:
kartais didžiausia mūsų problema nėra kompetencijos stoka. Kartais didžiausia problema yra prisirišimas prie dabartinės savo versijos.

Gal mano problema nėra ta, kad mano anglų kalba nėra tobula? Gal mano problema yra istorija, kurią susikūriau iš kelių tylesnių bandymų? O juk tyla dar nereiškia, kad eini ne ten.

Kartais ji tiesiog reiškia, kad išėjai iš seno kambario ir dar nespėjai tapti savu naujame.

Man atrodo, daug verslo savininkų šiandien gyvena būtent šitoje vietoje. Tarp to, kas jau sukurta, ir to, kas dar tik kviečia. Tarp saugumo ir plėtros.

Pasidalinkit kokios mintys Jums kyla apie komunikaciją angliškai?
Ar tai Jums atrodo kelias į didesnį poveikį ir vertę klientams?
O gal kartu ir baimė prarasti dalį ryšių, kuriuos jau esame sukūrę?

„Kas yra piratas Jūsų organizacijoje?“

Vakar turėjau progą dalyvauti BMI Executive Institute sesijoje apie verslumą organizacijose, kurią vedė Joan Riera. Išėjau ne su nauju „frameworku“, ne su dar viena skaidre prezentacijoje, o su klausimu, kuris manęs nepaleidžia iki dabar.

Kas yra piratas Jūsų organizacijoje?

Šis klausimas nėra apie romantizuotą maištą. Jis yra apie labai konkretų dalyką:

Ar organizacijoje egzistuoja sistema, leidžianti žmonėms elgtis kaip verslininkams neišeinant iš jos?!

Joan labai aiškiai kalba apie tai, kad pasaulis juda eksponentiškai, o dauguma organizacijų vis dar planuoja lineariai. Mes optimizuojame tai, kas jau veikia, geriname procesus, mažiname kaštus, stipriname kontrolę. Visa tai reikalinga. Be to organizacijos neišgyventų.

Tačiau tuo pat metu rinkos keičiasi greičiau nei mūsų planavimo ciklai. Konkurencija atsiranda ne iš pažįstamo sektoriaus, o iš visai kitos industrijos. Nauji žaidėjai kuria verslo modelius, kurių dar vakar net nelaikėme realiais.

Šiame kontekste verslumas organizacijose nėra „graži iniciatyva“ ar motyvacinė programa. Tai išgyvenimo klausimas.

Intrapreneurship - verslumas organizacijos viduje, reiškia, kad žmonės turi ne tik idėjas, bet ir realią galimybę jas testuoti. Su laiku. Su biudžetu. Su vadovų palaikymu. Su teise suklysti ir po to atsikelti.

Ir čia atsiranda pirato metafora.
Piratas nėra chaotiškas maištininkas. Jis nėra tas, kuris griauna sistemą. Jis yra žmogus, kuris mato galimybę ir prisiima atsakomybę ją išbandyti. Jis nesėdi su nusiskundimu. Jis nesako „kažkas turėtų“. Jis sako: „Duokite man komandą. Aš pabandysiu.“

Tačiau daugelyje organizacijų piratai ilgai neišgyvena. Ne todėl, kad jie netinkami. O todėl, kad sistema nėra pasiruošusi jiems suteikti laivo.

Kaip supratau, Joan turi ne vieną realų sėkmės atvejį, kai organizacijos, sistemingai įdiegusios vidinio verslumo mechanizmus. Nuo vidinių „venture“ komandų, verslumo akademijų iki struktūruoto idėjų finansavimo ir net spin-off modelių - sukūrė naujas verslo kryptis, išaugino pajamas ir sustiprino žmonių įsitraukimą. 

Todėl noriu nuoširdžiai padėkoti Joan Riera už gilią, argumentuotą ir tuo pačiu labai praktišką perspektyvą. Taip pat BMI Executive Institute už tai, kad į Lietuvą atveža ne tik žinomus vardus, bet ir realią, aktualią verslo transformacijos patirtį. Tokios sesijos nepalieka su „wow“ jausmu. Jos palieka su atsakomybe.

Ir čia turbūt paprasti, bet nepatogus klausimai, į kurios kviečiu sureaguoti:

Ar mano organizacijoje yra žmonių, kurie galėtų tapti naujų verslo krypčių iniciatoriais? Ir jei taip ar turime sistemą, kuri juos palaiko? 

Ar jie turi laivą? Ar tik labai gerai išmokėme juos būti lojaliais, efektyviais ir tyliai vykdyti planą?

Pasidalinkite savo mintimis.

BMI Executive Institute

CEO at AD | Lecturer at ESADE | Advisor | Consultant | Speaker | Business Angel ( #Innovation #intrapreneurship #entrepreneurship #sales #strategy #transformation #corporateentrepreneurship #corporateventuring)

Tavo verslą gali stabdyti ne konkurentai. O tai, ko nepaleidi....
Vakar pokalbis su grupe verslo savininkų man tai dar kartą priminė!
Pajamos krenta. 
Komandoje įtampa.
Problema Ne rinka?
Mes bijome prarasti. Bet dažniausiai…
didžiausias praradimas įvyksta tada, kai nepaleidžiame.

Tai ne apie žmones.
Ne apie klientus.
Ne apie sprendimus.
Tai apie mūsų pačių baimę paleisti.

Parašiau apie tai plačiau su konkrečiais pavyzdžiais ir įžvalgomis 👇

Kur šiandien tavo versle yra per daug prisirišimo…ir per mažai meilės?

Verslą dažnai griauna ne pinigai ir ne konkurentai, o… prisirišimas. Budistų išmintis primena: „prisirišimas yra kančios šaltinis“. Verslo pasaulyje š

Open article: PRISIRIŠIMAS VERSLE – MEILĖ PRIEŠ KONTROLĘ by Antanas Jurevicius, ACC, EMBA • 2 min read

PRISIRIŠIMAS VERSLE – MEILĖ PRIEŠ KONTROLĘ

Kartais klientų trūkumas nėra problema. Problema yra tai, kad klientai ateina bangomis. Vieną savaitę atrodo, kad viskas juda, kitą staiga tyla, ir tada vėl grįžta tas pats režimas. Skubėjimas, gesinimas, bandymai prisiminti kas anksčiau suveikė.

Šiandien įkėliu trumpą video. Jame papasakoju, kodėl darau Klientų pritraukimo iššūkį ir kaip per 10 dienų susidėti aiškų procesą nuo rinkos signalų iki pokalbių, kurie nuveda į susitikimą. Be perteklinės teorijos. Su veiksmais, kuriuos galima kartoti kas savaitę.

Ir taip, video įrašiau 6:00 ryte. Kai konkurentai dar miega. Nes būtent tokie verslo savininkai man ir įdomūs. Tie, kurie nori aiškumo ir nuoseklumo, o ne sėkmės loterijos.

Jei smalsu, kaip viskas atrodo, parašyk komentare žodį "smalsu" arba tiesiog uždek širdutę ❤️ po šiuo postu ir pasidalinsiu detalėmis asmeniškai.

Ir ačiū visiems, kurie tiesiog palaikys reakcija. Kartais vienas like ar komentaras padeda šitam video pasiekti žmogų, kuriam šiuo metu labiausiai reikia susidėti klientų pritraukimo sistemą.

Klientų pritraukimas neturi vykti bangomis!
Viena savaitė juda. Kita tyla. Ir tada vėl prasideda: gaisrų gesinimas, skubus pardavimas, bandymas „kažką greitai sugalvoti“.

Jei tai pažįstama problema greičiausiai ne ta, kad darai per mažai.
Dažniausiai problema ta, kad kažkur savo kelyje prarandi klientus.
Ne vieną. Ne du. Daug daugiau, nei atrodo.

Šiandien visiškai nemokamai pasidalinsiu diagnostika verslo savininkui „7 vietos, kur šiandien prarandi klientus“.

Tai trumpas metodas, kuris padės tau aiškiai pamatyti, kur šiandien prarandami klientai, ko trūksta tavo komunikacijoje ir procese, ir ką verta susitvarkyti pirmiausia, kad klientų pritraukimas taptų ne sunkesnis, o aiškesnis ir labiau prognozuojamas, be spėliojimo ir chaoso.

Nori gauti jau šiandien ir nemokamai?

Pakomentuok „Diagnostika“ ir atsiųsiu tau pdf asmenine žinute.

Kartais versle visi nešiojame kaukes. Žiūrėdamas į šią nuotrauką vakar pagalvojau…Versle kaukės dažnai būna nematomos.

Prieš kelias dienas vienas klientas man pasakė: „Antanai, man reikia daugiau pardavimų.“
Paklausiau jo vieno paprasto klausimo: „O kiek žmonių šiandien žino, kad tu egzistuoji?“

Tyla. Ir vienas dalykas, kurį matau beveik kiekviename versle.
Daugelis bando augti per pardavimus. Bet pamiršta tai, kas tuos pardavimus sukuria. Štai kaip aš šiandien tai matau:

🔴 Pardavimai = šiandienos rezultatas
↳ greiti pinigai
↳ uždarytas sandoris
↳ dar vienas klientas

Bet yra viena problema. Rytoj viską reikia pradėti iš naujo!?

🟢 Marketingas = rytojaus sistema
↳ žmonės pradeda tavimi pasitikėti
↳ klientai pradeda ateiti patys
↳ kiekvienas pardavimas tampa lengvesnis

Per paskutinius metus dirbdamas su verslo savininkais matau tą patį modelį.
Kai verslas stringa, beveik visada priežastis ta pati:
-per mažai žmonių žino apie tave
-nėra nuoseklios komunikacijos
-nėra sistemos, kuri generuoja klientus

Ir tada verslininkas tampa…pardavėju visą darbo dieną.
O verslas tampa priklausomas nuo nuotaikos, energijos ir to, kiek šiandien turi jėgų pardavinėti.

Todėl šiandien rekomenduoju pradėti nuo šių 4 dalykų:

1. Kurk turinį, kuris išlieka. 
Ne tik reklamas. Idėjas, kurios kuria pasitikėjimą.
Beje, LinkedIn Articles tam puikiai tinka. Jie kuria autoritetą ir dirba kaip SEO ir žmonės gali jus rasti net po metų.
2. Aiškiai pasakyk, kam tu padedi. 
Jei visi gali būti tavo klientai-niekas nėra tavo klientas. Paprastas testas: Kai potencialus klientas atsidaro tavo LinkedIn profilį, ar jis per 5 sekundes supranta: „Šitas žmogus gali padėti būtent man.“
3. Stebėk ir matuok. 
Matyk ne tik pardavimus. Stebėk: pasitikėjimą, auditorijos augimą, klientų rekomendacijas. Nes dažniausiai tai yra pardavimų pradžia, o ne pabaiga.
4. Sukurk sistemą, ne vienkartinius pardavimus. 
Lead'ai. Sekimas. Procesai.

Kai tai veikia, pardavimai tampa prognozuojami, o ne atsitiktiniai. Beje…
tam turiu vieną projektą 🙂👇

Dabar man smalsu. Kas šiandien Jūsų versle kuria daugiau: Pardavimai ar
Marketingas?

Per paskutinius metus kalbėjau su šimtais verslo savininkų. Ir pastebėjau vieną įdomų dalyką. Beveik visi sako: „Mums reikia daugiau klientų.“

Bet kai pradedame analizuoti pardavimo procesą, dažnai paaiškėja visai kas kita. Problema būna vienoje konkrečioje pardavimo vietoje.
Įdomu patikrinti mūsų LinkedIn bendruomenėje 👇

Pažymėkite vieną – net jei šiuo metu viskas veikia gana gerai.

Įdomu pamatyti, ar LinkedIn rezultatai sutaps su tuo, ką dažniausiai matau dirbdamas su klientais. Jei norite parašykite komentaruose:
kuri pardavimo proceso dalis Jūsų versle šiuo metu veikia geriausiai?
Po kelių dienų pasidalinsiu rezultatais ir įžvalgomis.

Teko klausytis Indre Ivinskiene mokymų apie Notebook LM.
Labai struktūruota, aišku ir praktiškai pritaikoma.
Jei naudojate AI darbe ar versle, tai gali būti labai gera galimybė išmokti jį naudoti ne chaotiškai, o sistemiškai. Rekomenduoju pasižiūrėti, kam aktualu. 👇

“InoLyra” įkūrėja 🔹 “DI klubas” bendraįkūrėja 🔹 DI (AI) entuziastė/trenerė 🔹Mokymai, mentorystė 🔹15+ metų su B2B ir B2C🔹12+ metų projektų valdymo patirtis

ChatGPT TURĖJO taupyti laiką...

...o realybėj daug kam šiandien jis tiesiog prideda dar vieną sluoksnį chaoso.

Ir tai matau ne tik kasdienėse situacijose, bet ir darbe, solo veikloje ar mažame versle.

Prieš kelias savaites kalbėjom su broliu apie tai, kaip jis naudoja ChatGPT. (Nuotraukoje – mes lygiai prieš 20 metų 😄) Jis sako:

„Aš tai jam visada parašau, kad atsakinėtų konkrečiai, punktais, pasakytų esmę ir tada rašo taip, kaip man reikia.“

Klausiu:
„O tai tu kiekvieną kartą naujam pokalby vis tą patį kartoji?“

Jis:
„Nu taip. O ką?“


Ir čia labai gerai pasimato problema.

Daug žmonių su ChatGPT (ar kitais DI įrankiais) daro tą patį.

/ Vis iš naujo aiškina, ko nori.
/ Kaupia pokalbių istoriją, kol ten jau darosi sunku kažką rasti.
/ Kartais gauna gerą rezultatą, o kartais – visiškai ne į temą.

Tada atsiranda jausmas, kad įrankis lyg ir galingas, bet realybėje kartais padeda, o kartais tiesiog užknisa.

Nemažą dalį šitos betvarkės galima sutvarkyti gana paprastai: su atmintimi, nustatymais, projektais, GPT asistentais ir aiškesne naudojimo logika.


Būtent dėl to ir gimė webinaro tema:

"Iš chaoso į sistemą: kaip iš tikro išnaudoti ChatGPT"

Parodysiu, kaip ChatGPT paversti ne atsitiktiniu atsakymų generatoriumi, o sistema, kuri padeda dirbti aiškiau, greičiau ir su mažiau pasikartojančio vargo.

Tai aktualu tiek kasdienai, tiek darbui, tiek solo veiklai ar mažam verslui.


Jei atpažįsti save šitoje situacijoje – šitas webinaras kaip tik tau.

👉 Registracija:
https://lnkd.in/dwmUHzzz


O kas Tave labiausiai nervina dirbant su ChatGPT?

Daug verslo savininkų nori augimo.

Bet augimas kiekvienam reiškia vis kitką.
Vienam tai daugiau klientų.
Kitam daugiau pelno.
Trečiam aiškesnė sistema.
Ketvirtam daugiau laiko ir mažiau chaoso.

Šiuo metu ruošiu naują projektą, kurį planuoju paleisti balandžio pabaigoje, todėl man labai reikia Jūsų pagalbos. Ačiū!

Jei šiandien galėtum pasirinkti vieną rezultatą savo verslui, ką rinktumeisi?

taplio

The Battle

Cedric Charpenet

Antanas Jurevicius, ACC, EMBA

Followers

Posts

Engagements

Likes

Performance ScoreAntanas Jurevicius, ACC, EMBA's LinkedIn Performance

Ready to grow your LinkedIn presence?

taplio

The Battle

Cedric Charpenet

Antanas Jurevicius, ACC, EMBA

Followers

Posts

Engagements

Likes

Performance Score.css-goub6s{font-size:var(--chakra-fontSizes-md);font-weight:500;color:var(--chakra-colors-gray-600);display:block;margin-top:var(--chakra-space-1);}Antanas Jurevicius, ACC, EMBA's LinkedIn Performance

Ready to grow your LinkedIn presence?

Performance ScoreAntanas Jurevicius, ACC, EMBA's LinkedIn Performance